Likti II pensijų pakopoje ar investuoti savarankiškai? Matematika ir disciplina

Viešoje erdvėje daug diskutuojama apie pasitraukimą iš II pensijų pakopos. „Sodra“ skelbia, kad 2026 m. II ketvirtį į jos rezervinį fondą buvo pervesta 272 mln. €, o vienam pasitraukusiam žmogui vidutiniškai prisidėjo 1,07 pensijos apskaitos vieneto. Šie duomenys apibūdina jau įvykusius II ketvirčio pervedimus, o ne garantuoja konkretaus žmogaus rezultatą („Sodra“, 2026-07-16).

Tačiau man įdomesnis ne pats pasitraukusių žmonių skaičius, o tai, ką jie darys su atsiimtais pinigais.

Dar vienas įdomus reiškinys – dalis žmonių, nutraukę kaupimą ir atsiėmę jiems priklausančią sumą, netrukus sudaro naują II pakopos kaupimo sutartį.

Todėl sumodeliavau tris scenarijus, atsižvelgdamas į tai, kiek žmogui liko iki pensinio amžiaus.

Trys scenarijai

Tarkime, kad žmogus II pakopoje yra sukaupęs 20 000 €.

Šiame iliustraciniame pavyzdyje daroma prielaida, kad pasitraukęs žmogus gauna 15 000 €, o 5 000 € valstybės ir ankstesnių „Sodros“ įmokų dalis paverčiama papildomais „Sodros“ pensijos apskaitos vienetais. Konkretus santykis priklausytų nuo žmogaus įmokų istorijos ir investicinio rezultato – 15 000 € ir 5 000 € santykis nėra universali taisyklė.

Lyginami trys variantai.

1. Lieka II pakopoje

Visa jau sukaupta 20 000 € suma lieka pensijų fonde.

Pirmaisiais metais kas mėnesį papildomai investuojama 76,28 € asmens įmoka ir 33,49 € valstybės paskata. Bendra pradinė mėnesinė įmoka – 109,77 €. Įmokos kartą per metus didinamos 4 proc.

2. Pasitraukia ir savarankiškai investuoja kas mėnesį

Visa atsiimta 15 000 € suma iš karto investuojama į plačiai diversifikuotą pasaulio akcijų ETF, pavyzdžiui, „Vanguard FTSE All-World UCITS ETF“.

15 000 € investuojama iš karto. Pirmaisiais modelio metais kas mėnesį papildomai investuojama 76,28 € – suma, lygi 3 proc. nuo šiame pavyzdyje naudojamo 2 542,80 € bruto atlyginimo. Investuojama suma kartą per metus didinama 4 proc., o investavimas tęsiamas be pertraukų visą pasirinktą laikotarpį.

Šis ETF investuoja į dideles ir vidutines išsivysčiusių bei besivystančių šalių bendroves. Vis dėlto tai akcijų fondas, todėl jo vertė gali smarkiai svyruoti ir jis negali būti vadinamas saugia ar garantuota investicija.

3. Pasitraukia, investuoja ir iš naujo pradeda kaupti II pakopoje

15 000 € suma investuojama į pasaulio akcijų ETF, tačiau papildomų mėnesinių įmokų į ETF šiame scenarijuje nėra. Žmogus kartu pasirašo naują II pakopos sutartį ir joje pradeda kaupti nuo nulio.

Pirmaisiais metais į naują II pakopos sąskaitą kas mėnesį pervedama 76,28 € asmens įmoka ir 33,49 € valstybės paskata – iš viso 109,77 €. Abi modelio įmokos kartą per metus didinamos 4 proc.

Skaičiavimo prielaidos

Modelyje naudojamas 2026 m. I ketvirčio 2 542,80 € vidutinis bruto atlyginimas. 3 proc. asmens įmoka nuo jo yra 76,28 € per mėnesį. 2026 m. valstybės paskata – 33,49 € per mėnesį.

Daroma ilgalaikė prielaida, kad atlyginimas, asmens įmoka ir modelyje naudojama valstybės paskata kasmet augs po 4 proc. Tai nėra atlyginimo ar valstybės paskatos prognozė. Realybėje valstybės paskata apskaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, todėl jos faktinis pokytis nebūtinai sutaps su šiuo modeliu (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).

Skaičiavimui naudojama:

• 5,2 proc. metinė II pakopos fondo grąžos prielaida;
• 7 proc. metinė pasaulio akcijų ETF grąžos prielaida;
• grąža kaupiama kas mėnesį;
• įmokos mokamos kas mėnesį, mėnesio pabaigoje;
• įmokų dydis perskaičiuojamas kartą per metus;
• visos investicijų pajamos reinvestuojamos;
• daroma prielaida, kad žmogus pasirinkto plano laikysis be pertraukų;
• mokesčiai, infliacija ir būsimi pensijų sistemos pakeitimai pagrindinėje lentelėje nevertinami;
• 5 000 € „Sodros“ dalies vertė į investicinio turto lentelę neįtraukiama.

Pasirinktos 5,2 ir 7 proc. metinės grąžos yra modelio prielaidos, o ne ateities prognozės ar garantijos. Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad praeities pensijų fondų rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje (Lietuvos bankas). Scenarijai taip pat nėra vienodos rizikos: pasaulio akcijų ETF ir II pakopos gyvenimo ciklo fondas gali turėti skirtingą turto sudėtį bei vertės svyravimus.

Visos sumos lentelėje yra nominalios. Jos neparodo, kokią perkamąją galią šie pinigai turės po 10, 20 ar 30 metų.

Ką parodė skaičiavimas?

Trečiojo scenarijaus bendrą sumą sudaro du atskiri portfeliai. Po 5, 10, 20 ir 30 metų ETF dalis būtų atitinkamai apie 21 038 €, 29 507 €, 58 045 € ir 114 184 €, o iš naujo pradėtos II pakopos dalis – apie 8 071 €, 20 220 €, 63 499 € ir 149 723 €.

5 000 € pavertus papildomais „Sodros“ apskaitos vienetais būtų gaunama:

5 000 / 2 419,43 = 2,07 apskaitos vieneto.

Naudojant 2026 m. 8,11 € apskaitos vieneto vertę („Sodra“), tai reikštų orientacinį:

2,0666 × 8,11 = 16,76 € per mėnesį priedą 2026 m. verte.

Šis priedas lentelėje ir grafike nepridėtas prie investicinio turto. Tai nėra garantuota būsima išmoka: apskaitos vieneto vertė ir taisyklės ateityje gali keistis.

Trumpu laikotarpiu II pakopa šiame modelyje pirmauja todėl, kad joje ir toliau investuojama visa pradinė 20 000 € suma. Pasitraukus investuojama tik žmogui išmokėta 15 000 € dalis, o 5 000 € paverčiami „Sodros“ apskaitos vienetais.

Jei iki pensijos liko vos metai ar keli, prarasto investavimo laiko beveik neįmanoma kompensuoti didesne ETF grąžos prielaida. Tačiau 5 000 € negalima vadinti tiesiog praradimu – ši dalis prisidėtų prie būsimos „Sodros“ pensijos.

Likus 10 metų šiame modelyje II pakopos rezultatas yra didžiausias. Po 20 metų visų trijų scenarijų investicinis turtas yra maždaug 111–122 tūkst. € intervale, tačiau palyginimas vis dar neapima būsimos papildomų „Sodros“ vienetų vertės.

Likus 30 metų daugiau laiko veikia aukštesnė ETF grąžos prielaida ir augančios įmokos. Didžiausia modelio suma gaunama pasitraukus, 15 000 € palikus ETF ir kartu nuo nulio vėl kaupiant II pakopoje. Tačiau šis rezultatas priklauso nuo pasirinktų prielaidų ir nuo to, ar žmogus visus tuos metus iš tikrųjų laikysis plano.

Todėl matematiškai pasakyti, kuris variantas bus geriausias konkrečiam žmogui, nėra paprasta.

Paveldėjimas ir anuitetas

Yra ir kitų svarbių skirtumų.

Esminis praktinis skirtumas yra tas, kad pakankamai didelė II pakopoje sukaupta suma pagal tuo metu galiojančias taisykles gali būti privalomai paversta pensijų anuitetu, o savarankiškai investuotam portfeliui tokia prievolė netaikoma.

Anuitetas suteikia iki gyvos galvos mokamas pajamas, o savarankiškas portfelis – daugiau kontrolės ir paveldimumo, tačiau neapsaugo nuo rizikos, kad žmogus gyvens ilgiau, nei užteks jo santaupų.

Savarankiškai investuotas ETF portfelis išlieka žmogaus nuosavybe ir gali būti visas paveldėtas.

II pakopoje lėšos taip pat paveldimos tol, kol jos lieka pensijų fonde. Tačiau sulaukus pensijos ir įsigijus anuitetą paveldėjimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos jo rūšies:

• standartinis pensijų anuitetas mokamas visą gyvenimą, bet nėra paveldimas;
• paveldimojo standartinio pensijų anuiteto dalis gali būti paveldima, jei žmogus nesulaukia 85 metų;
• atidėtojo pensijų anuiteto atveju iki 85 metų paveldima pensijų fonde dar neišmokėta dalis.

Pensijų anuiteto išmoka nėra fiksuotas sukauptos sumos procentas. Ją „Sodra“ apskaičiuoja pagal žmogaus amžių, sukauptą sumą ir pasirinktą anuiteto rūšį („Sodra“).

Savarankiškai investuojantis žmogus galėtų pasirinkti periodiškai išsiimti dalį portfelio, tačiau joks universalus išėmimo procentas negarantuoja, kad portfelio užteks visam gyvenimui.

Anuitetas ir savarankiškas portfelis sprendžia skirtingas problemas. Anuitetas suteikia iki gyvenimo pabaigos mokamas pajamas ir apsaugo nuo rizikos gyventi ilgiau, nei užteks santaupų. Savarankiškas portfelis suteikia daugiau lankstumo, kontrolės ir paveldimumo, bet investavimo bei ilgaamžiškumo rizika lieka pačiam žmogui.

Svarbiausia – ne matematika

Vis dėlto svarbiausi niuansai slypi ne skaičiuoklėje.

Aš pats investuoju daugiau kaip 20 metų. Tačiau, neskaičiuojant II ir III pensijų pakopų, neturiu nė vieno investicinio instrumento, kurį būčiau laikęs visus tuos 20 metų.

Vienintelė ilgalaikė išimtis – II pakopos pensijų fondas.

Kodėl?

Nes sistema kiekvieną mėnesį disciplinuotai nuskaičiuoja nustatytą sumą ir ją investuoja. Pinigus pasiimti buvo sudėtinga, o iki šiol – praktiškai neįmanoma. Todėl nereikėjo kiekvieną mėnesį iš naujo priimti sprendimo, ar investuoti.

Palikus visus veiksmus sau, atsiranda rizika, kad vieną mėnesį neinvestuosime. Paskui – dar vieną. Galbūt sustosime metams.

Per 10, 20 ar 30 metų bus daugybė progų įtikinti save, kad šių pinigų dabar labiau reikia automobiliui, remontui, verslui, kelionei ar kitam svarbiam tikslui.

Bus rinkos kritimų, per kuriuos norėsis viską parduoti. Bus populiarių akcijų, fondų ir kitų investicijų, kurias norėsis vytis. Bus emocinių impulsų ir vis naujų argumentų, kodėl ankstesnis planas neva nebetinka.

Todėl vertinant, ar pasitraukti iš II pakopos, neužtenka palyginti 5,2 ir 7 proc. grąžos prielaidas.

Reikia sąžiningai atsakyti sau:

• ar aš tikrai visą atsiimtą sumą iš karto investuosiu;
• ar kiekvieną mėnesį investuosiu sutartą sumą;
• ar didėjant atlyginimui didinsiu ir investuojamą sumą;
• ar neparduosiu portfelio per didelį rinkos kritimą;
• ar neliesiu šių pinigų ateinančius 10, 20 ar 30 metų?

Jeigu atsakymas į visus šiuos klausimus yra tvirtas „taip“, savarankiškas investavimas gali būti racionalus sprendimas.

Jeigu kyla abejonių, II pakopos apribojimai gali būti ne jos trūkumas, o svarbiausia apsauga nuo mūsų pačių.

Šis iliustracinis modelis rodo, kad rezultatas priklauso ne tik nuo pradinės sumos ir grąžos prielaidos, bet ir nuo įmokų augimo bei investavimo disciplinos. Tai nėra visų būsimų pensijos išmokų palyginimas, nes papildomų „Sodros“ apskaitos vienetų būsima vertė į investicinio turto lentelę neįtraukta.

Svarbiausias skaičius šiame sprendime gali būti ne fondo grąža, o tikimybė, kad po 20 metų tie pinigai vis dar bus investuoti.

Sėkmės renkantis.

Šis tekstas ir skaičiavimai yra iliustraciniai. Tai nėra individuali finansinė, investavimo ar pensijų konsultacija. Būsima investicijų grąža negarantuojama, o pensijų ir mokesčių taisyklės gali keistis. Aktualią informaciją būtina tikrinti oficialiuose „Sodros“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos banko šaltiniuose.